Sausio
31 d.
Čechovui debiutuojant
literatūroje, kai jo vardas niekam dar nebuvo žinomas, niekas nenorėjo
spausdinti rimtesnių jo kūrinių. Visi geidė tik humoristikos, feljetonų.
Lengvai virškinamo maisto.
Tas pats jo globėjas,
save vadinęs literatūriniu Čechovo krikštatėviu, Leikinas, leidęs humoristinį
leidinį „Oskolki“ („skeveldros“, „duženos“ – turbūt taip reikėtų versti),
baidėsi gilesnių temų, nes buvo puikiai įvaldęs literatūrinį biznį. Tiesa, Čechovui jis taikė daug išimčių, todėl
kai kas visgi praslysdavo…
Kas pasikeitė per tuos
beveik pusantro šimto metų? Ogi nieko! Masei reikėjo, reikia ir reikės pigių humoristinių duženų. Duokite žmonėms
skeveldrų!
Žiema
išnyko lyg jos ir nebūtų buvę (nestabilios psichikos ponia). Taip kasmet.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą