Nemadingi praeivio užrašai (1). Pradžia

2017 m. birželio 23 d.

Beveik ilgiausia metų diena. Čia ką tik, regis, kaip sliekas išlindo iš žemės, tuoj vėl sulįs atgalios – nei dienos, nei šviesos, vien raudonas išnykstančio vakaro galiukas.

Baigiu skaityti 2016 metais „Versus Aureus“ leidyklos išleistą knygą „Pražilę varnėnai“. Sigito Gedos 2004-2005 (ir šiek tiek 2006) metais rašyti dienoraščiai. Labai patiko. Ant tamsiai žydro viršelio yra prierašas „Studija be pykčio“. Daugiau nei 600 puslapių. Tiesą pasakius, sveiko pykčio tikrai esama. Taip pat daug skausmo, tylaus džiaugsmo, kaleidoskopiškų atsiminimų, Neries (upės), jos pakrančių, erotikos, įvairiausių augalų, eilių-eilėraščių, žmonių (esančių ir tų, kurių čia jau nebėra), juokų ir viso kito... Įtariu, kad kai kam šie dienoraščiai tvankiame ir pernelyg prikvėpuotame mūsų krašte (šalyje) tikrai nepatiks. O man patinka!

Kažkada, pamenu, Paūlių kaime pasimėgaudamas suskaičiau kitą S.G. dienoraščių knygą „Žydintys lubinai piliakalnių fone“ (ankstesnio laikotarpio užrašai). Daugiau, berods, išleistų dienoraščių nėra. Kodėl tuomet nerašyti savų? Ne dėl to, kad būčiau kam nors labai įdomus. Gal dėl to, jog susikurčiau savotišką terapinę erdvę. Gera kartais pasižvalgyti atgal. Ne viską įmanoma užrašyti, bet neretai neužrašyti lieka įdomūs dalykai. Ir kuo jie nesvarbesni, nepastebimesni šiandien, tuo patrauklesni (magiškesni) gali pasirodyti po keliolikos ar keliasdešimt metų. Gal dėl to ir buvo taip smagu skaitinėti 2004-2005-ųjų refleksijas.

Jau esu parengęs naują poezijos knygą (prozos šį tą irgi turiu), kuri visiškai nežinia kada išvys dienos šviesą (jei išvys). Gal prieš septynerius metus viena leidykla atvirai rėžė, kad poezijos niekam nebereikia, ji neapsimoka, pinigai į balą. Niekam nebesiūlau, nekyla rankos. Beje, pirmąją prozos knygą išleido minėtoji „Versus Aureus“. Nesuprantu, kaip tai įvyko. Prieš pat atiduodant spaudai, norėjau viską sudraskyti į skutelius. Keistas nesusipratimas. Esu parašęs ir istorijų vaikams, bet čia vėl atskira kalba. Nepralaužiami ledai (?). Ši šalis yra tvanki, pagiežinga ir pavydi. Čionai reikia žinoti, su kuo gerti. Gal ir kitur taip pat... Tiesa, dabar madinga nebegerti. Tuomet reikia žinoti, su kuo negerti. Bet geriausia susikurti Studiją be pykčio. Nors sveikas pyktis dar niekam žalos nepridarė.

Kas dar nemadinga šiais laikais? Rašyti ant popieriaus. Tuomet pirmyn! Pavadinkime šiuos užrašus itin paprastai:

PRAEIVIO UŽRAŠAI.

N.L.

...ne, geriau taip:

NEMADINGI PRAEIVIO UŽRAŠAI.