Kai žvėriškai
negailestingas pasaulis
Panakčiui
prisišlieja prie tavo kojos - -
Net ir jis
šiandieną pavargo,
Tasai apskuręs tarpuvarčių
šuo...
Kuo tu mane
pavaišinsi, šunie?
Ką, šunie?..
Ataušusia arbata
Iš išblukusių
vyzdžių?
Kuo tu šiąnakt
pamaitinsi
Mano šaligatviu
virtusį veidą...
Gal išdeginsi
sniegu?
- - -
O nujaučiamas
broli!
Žinau,
tikriausiai žinau:
Tu lėtai brauki
tarp pirštų
Grubaus
materialumo medžiagą,
Lėtai ir
skausmingai,
Bet kol kas dar
suvokt negali,
Kad jos galai po
truputį - - -
Atyra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą