Davidas Tibetas („Current 93“) – Pentinius ir Lozorius

Pentinius* ir Lozorius (Iš anglų kalbos vertė Nerijus Laurinavičius)

Tuščios gatvės,

Prietemų dainos,

Ilsisi debesys,

Skamba bažnyčių varpai,

Kaliausė susiūbuoja,

Ir paukščiai ima drebėti - - -

Aš pažvelgiau į tave ir supratau – jau metas...

Nublukusios gėlės,

Nublukusių gyvenimų

Nublukę paveikslai,

Tavo kūnas laukia,

Jis neišsipildęs...

Jokių apgailestavimų,

Tuščia širdis

Ir rankose galva...

Girdėjau, sakė jie, šiandieną metas...

Slogus saulėlydis,

Ant pradžių kalno

Galvijai bliauna,

Jie sapnuoja - - -

Ir nesibaigiantis lietus

Neramiame dvelksme,

Kai viltį prarandi...

Supratom mes,

Supratome – pats metas jau...

Ir kvepia štai lietus,

Ir sutemos palinksta

Prie tavo lūpų,

Ir sukasi vandenračiai,

Miškai net susimąsto,

Tu paėmei mane už rankos,

Pritvinkęs skausmo,

Nes žuvys miršta,

Tu supratai, kad metas...

Tavęs aš laukiau visą amžinybę,

O gal tik taip atrodė...

Ir suklupau pasauly tavo,

Melsdamas vienintelio to bučinio,

Kad neprarasčiau aš malonės

Ir prieglobsčio tavo delne...

Tu man davei juk viską –

Spyną, raktą...

Ir riebūs debesys supranta, kad jau pats metas...

Jei sugalvot galėčiau norą

Lyg pasakoj,

Aš sunaikinčiau savo praeitį,

Pakilčiau tartum Lozorius,

Stovėčiau saulės šviesoje,

Atsikratyčiau tų tamsybių,

Kurios po užraktu vis slėpė mano veidą...

Ir vėl ištarčiau tau,

Jog tai,

Jog tai – pats metas...

Tad gluosnio verksmas juk ne man

Ir išlinkimas ąžuolo – ne man,

Net jei kiti ir mirdavo už mus,

O mūsų vietoje tačiau,

Kažkur giliai širdy –

Nauja žaizda, nauja versmė viskam...

Šiandien girdėjau žinią aš,

Kuždėtą tamsoje,

Kad pagaliau,

Kad pagaliau mes žinome – jau metas...

Ir pagaliau žinau, kad štai dabar

Nušvisiu Dievo šviesoje...

Ir pasaka baigta.

*Pentinius (lot. Delphinium, angl. Larkspur, vok. Rittersporne) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas iš graikų k. žodžio delphis – delfinas (žiedų pumpurai panašūs į delfino figūrą).

- - -

Angliškas tekstas:

The empty streets
The songs of twilight
The clouds at rest
The churchbells chiming
A scarecrow shudders
And some birds tremble
I looked at you and saw it's time

The faded flowers
The faded pictures
Of faded lives
Your body waiting
And unfulfilled
With no regrets
And empty heart
And head in hands
I heard them say today it's time

The sunset heavy
On mother mountain
The cattle lowing
The cattle dreaming
The endless rain
In haunted airs
Your loss of hope
We were shown
We were shown it's only time

The smell of rain
The twilight leaning
Against your lips
Waterwheels turning
The forests brooding
You took my hand
And pointed full of pain
That fishes dying
You see the sign that this was time

I waited years for you
Or so it seemed
And stumbled through your world
Praying for just one kiss
To stop my fall from grace
And shelter in your palm
You gave me everything
Both lock and key
The oilclouds see it's only time

If I could have one wish
As in the fairytales
I would unmake my past
And rise like Lazarus
And stand in sunlight
And banish all the dark
That locked my face away
And say to you again
Oh that
That was only time

So willow weep not for me
And oak bend not for me
Though others died for us
And in our place
Though in the secret heart
Raw wound, raw source of all
I heard the news today
Whispered in the dark
At last
At last we know it's time

I knew at last it's only time
I'll come in glory

End of story 

P.S. Jei kas nors rastų vertimo netikslumų, visada laukiu konstruktyvių pastabų ar pasiūlymų. Dėkui.

N.L., 2013 09 11.