2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

„Nieko sau teatras!“ kūrėjai Nerijus ir Judita Laurinavičiai: „Turbūt kiekvienam suaugusiajam neprošal būtų išsaugoti savyje kuo daugiau Mažojo Princo“

2016-05-16 prim.lt

- Kaip kilo idėja kurti savo teatrą?

- Idėją kurti savo teatrą brandinome kone ketverius metus, kol galiausiai ryžomės žengti pirmąjį žingsnį. Ir štai dabar mes jau baigiame antrąjį sezoną, neseniai pristatėme antrąjį spektaklį, o vasarą kursime ir trečiąjį. Prieš pradėdami šią veiklą ne vienerius metus koncertavome su savo grupe „Šerkšno tyla“. Pastebėjome, kad kai kurios „Šerkšno tylos“ dainos prikaustydavo vaikų dėmesį, jie labai noriai mūsų klausydavosi. Organiškai kilo mintis pamėginti sukurti ryškų interaktyvų spektaklį vaikams, juolab žmona Judita Šmitaitė-Laurinavičienė visą vaikystę, o vėliau ir paauglystę praleido scenoje – vaidino mamos Irenos Šmitienės režisuojamuose spektakliuose. Ši patirtis buvo nemenka atspirtis, akstinas ir kibirkštis „Nieko sau teatrui“. Ne vieni draugai, pažįstami ragino greičiau išdrįsti pradėti įgyvendinti idėją. Kaip tik tuo metu jau buvau parašęs eilėraščių ciklą vaikams „Afrika“ (apie Afrikos gyvūnus), kuris ir tapo pirmojo mūsų spektaklio tokiu pačiu pavadinimu ašimi, aplink kurią vėliau formavosi ir brendo pirmasis „Nieko sau teatras!“ scenos kūrinys.     

- Kodėl „nieko sau“?

- Nes viskas Jums, mažieji bičiuliai! Be to, mes skleidžiame geros nuotaikos užkratą ir tikimės, kad vaikai su tėveliais po pasirodymų džiaugsmingai sušuks „Nieko sau!“ , o jei ir nesušuks, tai ši mintis kirbės jų viduje.    

- Į kokią auditoriją jis orientuotas?

- Teatras orientuotas į 3-9 metų vaikų auditoriją, bet mūsų spektakliai pritaikomi ir kiek vyresniems ar kiek jaunesniems žiūrovams. Taip pat visiems suaugusiems, kurių širdyse betoniniais luitais neužversti tyros vaikystės daigeliai. Kadangi sakoma, jog senatvėje pradedama vaikėti (turbūt taip grįžtama prie asmenybės ištakų?), tad mūsų pasirodymai turėtų džiuginti ir tuos žmones, kurie riešutų savo dantimis seniai nebegliaudo.      

- Kokių spektaklių niekada nevaidinsite?

- Niekada nevaidinsime spektaklių apie Mikę Pūkuotuką, apie Ežiuką rūke, apie tai, kaip gaidelis vištytei iš lazdyno mėtydamas riešutus visas akis iškūlė, apie Karlsoną, apie Mašą ir Medved, apie teletabius ir dar daug ko nevaidinsime, nes... mūsų scenos kūriniai yra autoriniai, pačių kūrybos.