2018 m. kovo 3 d., šeštadienis

Tikra jaunų emigrantų istorija (1). Pirmasis skrydis

Turbūt buvo tada lygiai 2000-ųjų metų kovo 27-osios dienos ankstyvas rytas. Dangus giedrut giedrutėlis. Kaip kūdikio mintys. Man – vos 20 metų, tačiau jau tada kažin kodėl nusprendžiau kažką keisti iš esmės. Užtrenkiau kambario Pašilaičiuose duris ir su nedideliu lagaminėliu ant ratų nudardėjau pas greta gyvenusį bičiulį S.V. Taip sutapo, kad jį tądien ištiko gimtadienis. Jam nuskilo gimti Tarptautinę teatro dieną. Visgi švęsti nebuvo kada, nes mūsų laukė lėktuvas. Pirmasis gyvenimo skrydis!

Įdomumo dėlei reikėtų paminėti, jog prieš tai spjoviau į logistikos vadybininko darbą rimtoje kompiuterinių technologijų įmonėje, o S.V. po ne vienerius metus trukusių studijų netrukus turėjo laikyti baigiamuosius egzaminus (jis studijavo odos galanteriją ar kažką panašaus). Žinoma, tų egzaminų niekada nebelaikė. Viskas staiga liko užnugaryje. Visus šiuos mažmožius beatodairiškai ir karštai buvome pasiryžę iškeisti į Didžiąją Britaniją!
Į ją patekti tais laikais nebuvo taip ir paprasta. Lietuva dar nepriklausė Europos Sąjungai. Reikėjo keliauti kaip turistui (jei patikės) arba turėti išties rimtą priežastį. Turistinė viza galiodavo 6 mėnesius ir nesuteikdavo teisės pilnavertiškai dirbti. Dėl visų šių aplinkybių nusprendėme susirasti tarpininkus, kurie pasirūpintų kelionės ir įdarbinimo reikalais. Kaip dabar vertinčiau tokį sprendimą ir mus pačius? Ogi kaip dvi nekaltas mergaites, kurios naiviai tiki seno iškrypėlio paistalais. Taip mes nieko nenujausdami įsėlinome į ciniškų nusikaltėlių spąstus.
Pirmoji nusikalstamos grupuotės grandis, atsiriekdavusi nemenką apiplėštųjų dalį, buvo dvi moteriškos lyties žabos. Viena pagrindinė, pūsta kaunietė, praradusį bet kokį žmogiškumą (tikiuosi, kad jai vėliau teko prigulti ant apšnerkštų kalėjimo gultų), o kita… Kitos net ir nepamenu, laikas ištrynė beveidį jos siluetą.
Tos dvi žabos ir pradėjo rūpintis mūsų kelionės reikalais. Iš pradžių jos pareikalavo susimokėti maždaug po 1000 litų (skrydis į vieną pusę). Tais laikais tai mums buvo didžiuliai pinigai! Jos su padirbtais blankais mus neva siuntė į Windows 2000 pristatymo parodą Londone. Taip buvo sukurtas kelionės tikslas. Schema seniai kuo puikiausiai veikė, todėl turėjome didžiulę garantiją, kad pro oro uosto patikrą praeisime be didesnių nesklandumų. Tačiau tam reikėjo pasiruošti ir net laikinai tapti aktoriais. Tarptautinę teatro dieną! Rolė – įsikūnyti į rimtai atrodančius verslininkus.
Likus nemažai dienų iki kelionės pradžios, tos dvi žabos atvyko į S.V. butą. Tikslas – pažiūrėti, kaip mes atrodome įvilkti į kostiumus ir apraišioti kaklaraiščiais, instruktuoti, ką galima ir ko negalima kalbėti-turėti oro uoste Londone. Vėliau jos jau visą grupę instruktavo Vilniaus oro uoste, laukiant lėktuvo.
Buvo žadama pasirūpinti viskuo – nuo kelionės formalumų iki įdarbinimo Jungtinėje Karalystėje. Kiekvienam BŪTINAI reikėjo pasiimti dar bent po 3000 litų. Visa tai tebuvo jų aukso kasyklų pradžia. Ko mes tik nepardavėme mėgindami susirinkti tais laikais tokius nežmoniškus pinigus! S.V. į lombardus pridavinėjo kažkokius močiutės papuošalus, aš paskutinę akimirką pardaviau muzikinį centrą, dar ir prisiskolinome kaip reikiant… Nevermind, bala nematė, ko tik nepadarytumei naivioje jaunystėje vardan didelių vilčių!
Lėktuvas pirmam skrydžiui pasitaikė išties įstabus! Nedidukas, braškantis ir grojantis sparnais taip, jog atrodė, kad pirmasis skrydis laisvai gali būti ir paskutinysis. Jautėmės turbūt panašiai kaip jautėsi kažkada Darius ir Girėnas. Bet tai buvo pats tikriausias skrydis su pačiais tikriausiais šampano burbuliukais plastmasiniuose vienkartiniuose puodeliuose S.V. gimtadienio danguje proga! Nesižvalgydami atgalios lėkėme į visišką nežinomybę.

BUS DAUGIAU.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą