2015 m. liepos 18 d., šeštadienis

Iš nematomo žmogaus užrašų (32). Gaivių samanų karalystė. Pabaiga.


Net ir dabar visą esybę užlieja toji nežemiška kaitra, kai prisimenu viską apžiojančią liepsną, tuos ugninius liežuvius, stebėtinai tobulai pralaižiusius mums kelią į visai kitokį gyvenimą.

- - -

Kairėje rūkas buvo toks tirštas, kad vos ton pusėn ištiesęs ranką, iš karto nebegalėjai įžiūrėti pirštų. Atrodė, jog čionai nepajudinamai dunkso medžius, krūmus, žvėris ir visa kita į save suėmusi, prarijusi siena. Sėdėjau ant drėgno kelmo ir ramiai žvelgiau tiesiai, tik retkarčiais pasisukdamas į ūkanotąją kairę. Dešinėje šviežiomis samanomis kvepėjo daili nedidelės miško proskynos pievelė, viskas ryšku, aišku, tartum aukščiausios kokybės spalvotoje nuotraukoje. Jei kas paklaustų, ar šiame paveiksle buvo dangaus, atvirai atsakyčiau – nepamenu.

2015 m. liepos 15 d., trečiadienis

Tobulas šiuolaikinis vaikas

Beveik penkerių Dorotėja svarsto: „Aš kai turėsiu vaiką, visą dieną neleisiu jo prie kompiuterio. Ir jis neverks. O kitą kartą aš jo išvis neleisiu prie kompiuterio ir jis išvis neverks! Tik ašaros...“

N.L. 2015-07-15.